važinėtojas

važinė́tojas, -a smob. (1) Rtr, BŽ197, KŽ 1. kas važinėja transporto priemone: Važinėtojas ratu, dviračiu L160. Daug riestasprandžių žirgų išbaidytų lakstė bildėjo dviračiais tuščiais po baisiausiąjį lauką, savo tvirtų važinėtojų vyrų nebtekę HI. 2. vežikas: Mano brolis pas karalių už važinėtoją BsV250(Brt). Yra toj ir toj karalystėj pas karaliaus važinėtoją tokia plunksna BsPIV184. 3. Al kas važinėja kur nors, keliautojas: Aš labai švakas važinė́tojas Kt.